Vitaminai yra organiniai junginiai, būtini normalioms medžiagų apykaitos funkcijoms. Šios funkcijos apima baltymų naudojimą pažeistiems audiniams atkurti ir riebalų bei angliavandenių pavertimą energija. Jie tiesiogiai neteikia organizmui nei energijos, nei kalorijų. Kadangi vitaminų (išskyrus vitaminą D) mūsų organizmas negali susintetinti, jų reikia vartoti su maistu, kad išvengtume vitaminų trūkumo sutrikimų.
Iš viso yra 13 vitaminų, kurie skirstomi į dvi kategorijas: riebaluose tirpius ir vandenyje tirpius. Vandenyje tirpūs vitaminai, kuriems priklauso vitaminas C ir B komplekso grupės vitaminai, negali būti kaupiami organizme. Juos nuolat reikia papildyti, nes jie greitai pasišalina su šlapimu. Kita vertus, riebaluose tirpūs vitaminai gali būti laikinai saugomi kepenyse ir riebaliniuose audiniuose.
Vitaminų istorija
Dar gerokai iki vitaminų atradimo daugelis kultūrų žinojo, kad tam tikri maisto produktai turi didelę naudą mūsų organizmui. Senovės egiptiečiai savo pacientus maitindavo kepenimis, kad išgydytų naktinį aklumą. Naujausi įrodymai rodo, kad naktinį aklumą sukelia vitamino A trūkumas.
Nuo XVIII a. daugelis gydytojų ir mokslininkų padarė gilių atradimų apie vitaminų prigimtį ir naudą.
1747 m. škotų jūrų chirurgas daktaras Džeimsas Lindas (James Lind) atrado, kad citrusiniuose produktuose esanti maistinė medžiaga (dabar vadinama vitaminu C) padeda išvengti skorbuto.
1905 m. daktaras Viljamas Fletčeris (William Fletcher) atrado, kad iš maisto pašalinus tam tikras maistines medžiagas (dabar vadinamas vitaminais), prasideda ligos. Šį pastebėjimą jis padarė tyrinėdamas beriberijos priežastis Pietryčių Azijoje. Dr. Fletcheris padarė išvadą, kad nešlifuotų ryžių luobelėje yra „ypatingų veiksnių”, kurie užkerta kelią beriberijai.
1912 m. lenkų mokslininkas Kazimieras Funkas maistines mūsų maisto dalis pavadino „vitaminais”, „vita” reiškia gyvybę, „aminas” – tiamino molekulę Vėliau jis padarė išvadą, kad jei mums trūksta tam tikrų vitaminų, gali atsirasti su tuo susijusių ligų.
Funkcijos
Vitaminas A ir D
Vitaminas A yra riebaluose tirpus vitaminas, padedantis mums matyti tamsoje. Jis vadinamas retinoliu, nes iš jo gaminami akies tinklainėje esantys pigmentai. Vitaminas A padeda skatinti visų mūsų organizme esančių ląstelių ir audinių sveikatą ir augimą. Jis padeda formuotis ir palaikyti sveikus dantis, odą, audinius ir gleivines.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra tam tikruose maisto produktuose ir kurį mūsų organizmas gali pasigaminti veikiamas UV saulės spindulių. Šis vitaminas padeda pasisavinti kalcį ir fosforą ir padeda šiems mineralams kauptis dantyse ir kauluose. Skatindamas kalcio pasisavinimą, vitaminas D padeda formuoti ir išlaikyti stiprius kaulus. Tyrimai rodo, kad vitaminas D taip pat padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą ir padeda reguliuoti ląstelių augimą ir diferenciaciją.
Vitaminas E yra riebaluose tirpus vitaminas ir stiprus antioksidantas, apsaugantis ląstelių audinius nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Laisvieji radikalai yra potencialiai kenksmingi energijos apykaitos šalutiniai produktai, kurie gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio išsivystymo. Tyrimai parodė, kad vitaminas E gali padėti išvengti tam tikrų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos, krūties ir prostatos. Be to, naujausi tyrimai parodė, kad vitaminas E stiprina imuninę sistemą, gerina smegenų veiklą ir padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams. Pastebėta, kad vitaminas E padeda sumažinti riziką susirgti įvairiais regos sutrikimais, pavyzdžiui, katarakta ar geltonosios dėmės degeneracija.
Vitaminas K
Vitaminas K yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris paprastai vadinamas „krešėjimo” vitaminu. Pagrindinė šio vitamino pareiga – reguliuoti normalų kraujo krešėjimą (susidarant protrombinui). Kraujo krešėjimas įvyksta akimirksniu, kai bet kuri kraujagyslė sužalojama ar įtrūksta. Šį procesą jis reguliuoja padėdamas organizmui pernešti kalcį. Vitaminas K dalyvauja sintetinant kelis baltymus, kurie būtini tokioms funkcijoms, kaip krešėjimas ir antikoaguliacija. Vitaminas K, neleisdamas sukietėti arterijoms, gali sumažinti širdies ligų ir širdies nepakankamumo pasireiškimą.
Vitaminas C yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris organizmą veikia įvairiais būdais. Jis reikalingas kolageno – svarbaus baltymo, naudojamo kraujagyslėms, randiniam audiniui, odai, sausgyslėms ir raiščiams – sintezei. Vitaminas C būtinas šių dalių atstatymui ir priežiūrai bei padeda užgydyti žaizdas. Vitaminas C aktyviai dalyvauja susidarant norepieprinui – neurotransmiteriui, kuris yra labai svarbus smegenų veiklai. Vitaminas C, stiprus antioksidantas, nedideliais kiekiais gali kovoti su laisvųjų radikalų, kurie yra neigiami šalutiniai medžiagų apykaitos produktai, daroma žala. Šių laisvųjų radikalų kaupimasis siejamas su senėjimo procesu. Ilgainiui atlikti tyrimai parodė, kad laisvieji radikalai prisideda prie tokių ligų, kaip širdies ligos, geltonosios dėmės degeneracija ir vėžys, atsiradimo.
Tiaminas – vandenyje tirpus B komplekso vitaminas, jis padeda organizmui kurti energiją skaidant angliavandenius ir riebalus. Tiaminas, dar žinomas kaip vitaminas B1, yra būtinas normaliam augimui ir vystymuisi, padeda užtikrinti tinkamą širdies, nervų ir virškinimo sistemų veiklą. Vitaminas B1 padeda palaikyti tinkamą virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą. Jis laikinai gali būti kaupiamas raumenų audiniuose; išeikvoti galima jau per 14 dienų.
Riboflavinas (vitaminas B2) yra vandenyje tirpus vitaminas, padedantis organizmui gaminti energiją vykstant angliavandenių ir riebalų apykaitai. Jis taip pat padeda triptofaną (nepakeičiamąją aminorūgštį) paversti niacinu (kitu B grupės vitaminu) ir aktyvina vitaminą B6. Riboflavinas taip pat padeda organizmo antioksidacinei sistemai apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Jis gyvybiškai svarbus įvairioms organizmo sistemoms, pavyzdžiui, nervų, reprodukcinei ir imuninei sistemai.
Niacinas yra vandenyje tirpus B komplekso vitaminas, kuris atlieka svarbų vaidmenį energijos apykaitoje, konvertuodamas angliavandenius ir riebalus. Jis taip pat padeda organizmui šalinti kenksmingus toksinus, gaminti steroidinius hormonus ir atkurti DNR. Vitaminas B3 atlieka svarbų vaidmenį mūsų virškinamajame trakte, palaikydamas lygiųjų raumenų tonusą. Tyrimai parodė, kad niacinas veiksmingai mažina cholesterolio kiekį ir gerina širdies ir kraujagyslių kraujotaką.
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) yra vandenyje tirpus B komplekso vitaminas. Jis, kaip ir kiti B komplekso šeimos nariai, padeda metabolizuoti riebalus, baltymus ir angliavandenius, kad susidarytų ir išsiskirtų energija. Jis dažnai vadinamas „antistresiniu vitaminu”, nes padeda antinksčiams išskirti streso hormoną kortizolį. Pantoteno rūgštis padeda antinksčiams gaminti kitus svarbius hormonus, kurie padeda organizmui kovoti su alergijomis ir reguliuoti medžiagų apykaitą. Ji taip pat labai svarbi skatinant imuninę sistemą gaminti daugiau antikūnų.
Vitaminas B6 (piridoksinas) yra vandenyje tirpus, padedantis gaminti baltymus, iš kurių vėliau susidaro ląstelių kūneliai. Jis padeda triptofaną (nepakeičiamąją aminorūgštį) paversti niacinu (vitaminu B3) ir serotoninu – biologiniu neurotransmiteriu. Vitaminas B6 padeda imuninei sistemai, didindamas kraujo kūnelių gamybą, kad būtų galima kovoti su infekcijomis. Organizmui reikia vitamino B6, kad gamintųsi hemoglobinas. Hemoglobinas, pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių sudedamoji dalis, jungiasi su deguonimi, pernešdamas jį į visus kūno audinius. Jis taip pat padidina hemoglobino pernešamo deguonies kiekį. Taigi vitamino B6 trūkumas gali sukelti tam tikrą anemiją. Jis taip pat padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Kai gliukozės kiekis yra žemas, organizmui reikia vitamino B6, kad sukauptus angliavandenius paverstų gliukoze ir palaikytų normalų cukraus kiekį kraujyje. Naujausi tyrimai parodė, kad vitaminas B6 mažina homocisteino, kuris buvo susijęs su širdies ligomis, kiekį.
B12
Foliatai yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris atlieka svarbų vaidmenį DNR ir RNR gamyboje, iš kurių gaminami nauji ląstelių kūneliai. Foliatai reikalingi DNR replikacijai ir gali užkirsti kelią DNR pokyčiams, galintiems sukelti vėžį. Jis aktyviai dalyvauja sparčiame ląstelių dalijimesi ir augime, kūdikystės ir nėštumo metu. Padedant vitaminui B12, iš folatų susidaro hemoglobinas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, leidžiantis efektyviai pernešti deguonį į aplinkinius kūno audinius. Foliatai atlieka svarbų vaidmenį mažinant homocisteino kiekį kraujyje.
Vitaminas B12 yra vandenyje tirpus vitaminas, svarbus raudonųjų kraujo kūnelių ir sveikų nervinių ląstelių gamybai. Jis reikalingas DNR ir RNR replikacijai. Vitaminas B12, padedamas vitamino B6 ir folatų, kontroliuoja homocisteino kiekį organizme. Per didelis homocisteino kiekis siejamas su padidėjusia širdies ligų ir insulto rizika. Panašiai kaip ir kiti vandenyje tirpūs vitaminai, vitaminas B12 atlieka svarbų vaidmenį ląstelių dalijimosi ir augimo procese. Be to, jis didina mūsų energijos kiekį, nes metabolizuoja riebalus ir angliavandenius. Vitaminas B12 į organizmą patenka jungdamasis su maiste esančiais baltymais. Virškinimo metu druskos rūgštis iš baltymų išskiria vitaminą B12. Išsiskyręs vitaminas B12 susijungia su medžiaga, vadinama instinciniu faktoriumi (IF). Dabar šis kompleksas gali būti absorbuojamas per virškinimo traktą.
Biotinas yra vandenyje tirpus vitaminas, paprastai priskiriamas B komplekso vitaminams. Kaip ir kiti B grupės vitaminai, jis padeda organizmo ląstelėms gaminti energiją. Jis padeda metabolizuoti maiste esančius riebalus, baltymus (aminorūgštis) ir angliavandenius. Jis svarbus ląstelių augimui, riebalų rūgščių gamybai, palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje, stiprina plaukus ir nagus. Jis atlieka svarbų vaidmenį citrinų rūgšties cikle – procese, kurio metu aerobinio kvėpavimo metu sukuriama biocheminė energija. Jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį perkeliant organizme esantį anglies dioksidą. Preliminarūs tyrimai rodo, kad biotinas gali padėti pagerinti cukraus kontrolę sergantiesiems diabetu, ypač 2 tipo diabetu.